įšylis

į́šylis sm. (1) BŽ138, Mc, Šts, į̃šylis (1) įšilimas, įkaitimas, kaitra, karštumas: Pačiu į́šyliu saulė ant vietos kepina – negalì dirbti Plt. Pačiu į́šyliu gyvolių nelaikykiat lauke, o varykiat į tvartą Pln. Pats tas į́šylis buvo Slnt. Pačiu tuo dienos įšyliu džiovinam grūdus Plt. Anie, kaip tik į́šylis, tujau ir bėga nu darbo Yl. Pats į̃šylis, t. y. pati tvanka per šienpjūtį J. Avis par į̃šylį dienovidžiuj, vasarvidžiuj guli pavėsėse J. Dienos įšylėliu plauti drabužius J.